Nežinau, ar tai mano visos dienos badavimas, ar klausomi keistėsiai, ar paskaita, kurioje tokie žodžiai kaip "velniai, demonai, fantastika, žmonijos gerėjimas, Kristus didysis inkvizitorius, gyvavaizdis-Doppelgänger ir pnš" yra tariami savaime suprantamu rimtu tonu, bet esu gerokai pakliuvus į kažkokią sapninę būseną. Jaučiuos esanti toj šviesoj iš Landsbergio eilėraščio:
iliuzijų teatro artistai
tuomet Dievas tarė: „Tebūnie Šviesa!“
ir šviesa pasirodė.
Dievas matė, kad šviesa buvo gera
ir atskyrė žiūrovus nuo scenos.
Landsbergis, Vytautas V. Lunatikų dainos: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2004.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą