Opiat...čeburachnuls'ia!

Prieš porą dienelių su mama, laimei, prisiminėm čeburašką. Linkiu ir jums prisimint! Tą mielai plaukuotą atlėpausį dydelėm akim ir romantiškąjį inteligentą Geną, aišku ir Lariską su piktąja Šepokliak (kurios prototipas beje buvo Uspenskio, parašiusio Čeburašką, ex-žmona). O čeburaška kažkiek gimininga ir su Nu podogi! zuikiu, nes abu turi tos pačios aktorės balsą :]
o čia dar buvo mažas akibrokščiukas. Kai Gena prabilo japoniškai:
http://www.youtube.com/watch?v=ZeKPIn8vvLs (japonai, pasirodo, taip daro su visais multikais).

O šis rytas buvo nuostabus. Karališki pusryčiai balkone, šildant saulutei, o fone Chujan, grojanti tradiciniu kinietišku styginiu instrumentu. Vėliau kroatė Taida ir jos magiškoji fleita. Mm.

Bet baigės rytas, kad ir koks nuostabus, ir atėjo diena, tokia lietuviška visai. Su Gintaru ir Inga lėkėm 'pasižmonėt' į vietinį zoo-parką. Na kadangi jis randasi po atviru dangumi, tai jie vadina aną Tierpark (atseit, gyvūnų parkas). Bet tai nelabai tiesa. Vistiek variantas panašesnis į fabriką. Labiausiai gal nustebino vištos ir kiaušinių 'inkubatorius'. Tokioj kaip orkaitėj išperina visus viščiukus... Ir kurgi čia vadinamoji 'edukacinė' zooparko funkcija?

Gervės. Beje, jų Vokietijoj, skirtingai nei Lietuvoj, pakankamai daug, ir jos nebijo žmonių, ir vaikštinėja autostradų pakelėse kaip mūsiškiuos gandrai:

Baltoji pelėda (tundros paukštis) už grotų:
Didysis apuokas (lot. bubo bubo), Lietuvoje - labai reta rūšis mūsų miškuos.
Na čia kai kurios atrakcijos:

O mieste, velykinėj mugėj, aptikau parduodant "lietuviškąją mėtą", hehe.
Pas Ingą. Gaminam įdarytus šampinjonus :}
Paparacinu. Gintaras.
Grybai! Gintaras sakė, kad mes čia darom ne grybus, o velykinius kiaušinius (kuriuos ir aš valgyčiau:D ) gražūs.Buvo skanu. Tadu žiūrėjom f."Candy", narkomanų porelės istoriją.

Ir...galiausiai, dienos pabaigai: "Volk i telionok" http://www.youtube.com/watch?v=GKti1MFOZqw