Naujos dienos

O vakar buvo ėjimas į studiją. Ir Donio komentaras atėjus: "Tai ką, taip kasmet profilaktiškai ir aplankai, m?" Prisimeniau, kaip buvau prieš metus. Ir daro dabar panašiai tą patį, kaip ir anuomet. Bet buvo gera pasisvečiuot. Ir buvo daug būgnų. Svaiginančio sukimosi sutartinės ritmu. Sukosi, viskas sukosi. Sijonai, mintys, galva, ir oras nuo dūdmaišio garso.

Tokios tos pirmos dienos, noris visko, labai noris.

Ir naktys tokios - sapnavau, kaip II p.k. metu statom kažkokį renginį. Kažkas nepatiko vienam seniui kariškiui, ir jis ėmė gainiotis su pūška. Pagavo mane, tuoj jau šaus, taikos, tai capt ir sulaužiau aš jo tą pūšką perpus, ir nuo tada jis tapo mano sargu, ar vergu, nebepamenu.. Bet jau gina mane.

Nežinau, kas toliau bus. Ryt, poryt, kitą savaitę. Svarbiausia rytojus. Kiek po vidurdienio. Kad tik viskas būtų gerai (kažkaip įgudau šitą frazę kartot pastarosiom dienom. bet ne monotoniškai - aistringai - gal todėl ir pildosi kol kas. kad tik dar ryt).

P.S. sekmadienį bridom per dideliausias pusnis Smiltynėj, kad jūrą pamatytumėm. Truputis jos:

pro kelto langą

pusny ir tuo patenkinta

kai kelio ženklai sulig žmogaus dydžiu

čia tai užduotis - Justę nuo pušelės atskirt

žiemiškos iliuzijos

žiema - tikrai talentinga dailininkė

dykumos

nužaibavo ledais

...gal kas į svečius ? :}